Spektaklis-fantazija „Žemaitėjė”.
Režisierius Darius Rabašauskas, vaidina Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė (Klaipėdos
jaunimo teatras). Scenografė Rūta Venskutė.
Spektaklio trukmė: 1 val. 20 min.
Be pertraukų
N-12
Kas geriausiai padeda perprasti etnokultūrinio regiono portretą? Gal istorinė ir
dokumentinė medžiaga, gal mitai ir liaudies išmintis, o gal interneto forumų archyvai ir politinių
partijų programiniai šūkiai? Spektaklio „Žemaitėjė” kūrybinė komanda visa tai apimantį meninį-
istorinį tyrimą atliko tam, kad geriau suprastume, kas šiuolaikiniam Lietuvos gyventojui yra
Žemaitija.
Kodėl ne koks kitas kraštas? Istorija rodo, kad būtent Žemaitija praeityje buvo
autonomiškiausias regionas, turėjęs kunigaikštystės statusą. Mokslininkai tiria ir su kitais
regionais lygina unikalų žemaičių paveldą, poetai eiliuoja žemaitiškai, tarmių metai skatina mus
pažinti Lietuvių kalbą praturtinančius žemaičių šnektos lobynus, bet iki pat šių dienų yra žmonių,
galvojančių, kad Žemaitijai derėtų pakartoti istoriją, atsiskirti ir tapti savarankiška valstybe…
Žinoma, prieš tai žemaičiams reikėtų susitarti, kuri iš 4 regiono vėliavos versijų yra teisingiausia.
Atlikdami meninį tyrimą, spektaklio kūrėjai susidūrė su žemaičių liaudies meno meistrais
ir folkloro puoselėtojais, kuriems sunku suprasti, kodėl šiuolaikinis vaikas nebenori groti
birbyne. „Žemaitėjės“ autoriai siūlo mintį, jog tam, kad ką nors norėtume išsaugoti, tausoti ir
perduoti ateities kartoms, pirmiausia turime suprasti, kur slypi tų tradicijų vertė. Tam, kad
etnografinės dainos ir šokiai neliktų tik vienkartiniu, egzotišku pasirodymu Dainų šventėje, o
taptų neatsiejama kasdienybės, tautinio tapatumo dalimi, turime rasti naują būdą kalbėti apie
savo praeitį.
„Jaučiame, kad mūsų kartos požiūris į tradicijas ir etnografiją labai skiriasi nuo tėvų ir
senelių kartos. Mums kyla abejonių, ar viską reikia saugoti ir branginti, mums norisi tradicinius
elementus kaip nors pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje. To žemaitiško palikimo yra daug
daugiau, nei tik kastinys ir unikali kalba, bet kiek jo pažįstame? Ar turėtume pasitenkinti tik tuo,
kokį žemaičio portretą mums pristato „Dviračio žinios“?“, – klausia spektaklio bendraautorė Ieva
Pakštytė.
Spektaklio-fantazijos dramaturginį pagrindą sustiprina Lietuvos istorikų, etnografų
moksliniai tyrimai bei publikacijos apie Žemaitijos istoriją ir tradicijas, jų analizės gerokai
praplečia mūsų žinias apie tai, kas yra Žemaitija. Tačiau ši istorinė informacija teatro scenoje
įgaus mistiškas ir mitines formas, pereis per asmeninį jauno žmogaus patirčių filtrą.
Fragmentiško, mozaikinio spektaklio kūrėjams svarbu ieškoti ir savojo santykio su vieta, kurioje
gyvena – Žemaitija.
„Mano mama ir močiutė yra tikros žemaitės ir kalba žemaitiškai, bet pati užaugau ant
rubežiaus – Šiauliuose, mano kasdienybėje žemaitiškos tradicijos nėra tokios gilios. Tuo tarpu
Ieva užaugo Jonavoje, bet jau ilgą laiką gyvena Žemaitijoje. Mums įdomu ir svarbu analizuoti,
kaip galėtume savo sąsajas su Žemaitija sustiprinti“, – svarsto spektaklio bendraautorė Rugilė
Latvėnaitė.
Spektaklyje laukiami ne tik žemaičiai, bet ir aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai ir
mažlietuviai – aktualių klausimų ir netikėtų atradimų bus visiems.

NEMOKAMUS BILIETUS PASIIMTI ČIA  https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/klaipedos-jaunimo-teatras–spektaklis-fantazija-zemaiteje-396708/